io miesto (69,9 tūkst. gyv.), dar vadinamas Dzūkijos etnografinio regiono sostine, ištakos siekia XIV a., kai Alytus tebuvo Nemuno ir Alytupio santakoje ant kalno stovinti gynybinė pilis. 1581 m. Alytui buvo suteiktas miesto teisės.
Carinės okupacijos laikais XIX a. pabaigoje Alytus buvo paverstas gynybiniu miestu; nutiestas plentas ir geležinkelis. Iš miesto-tvirtovės laikų yra likusios miške pastatytos vadinamosios Artilerijos kareivinės su netoli buvusia Įgulos bažnyčia bei Kareivinių parkas su Saratovo kareivinėmis.
Antrojo pasaulinio karo baisumus primena Alytaus miške nužudytų bei mirusių karo belaisvių ir civilių žmonių masinės kapavietės vietoje stovintis obeliskas. Hitlerinės okupacijos metais Vidzgirio miške nužudyta ir palaidota apie 60 000 žydų; aukščiausiame memorialo kalnelyje stovi skausmo paminklas – sulaužyta Dovydo žvaigždė. Būtina aplankyti išpuoselėtą Senąjį miesto parką, Laisvės paminklą (Laisvės angelą); už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiems Dainavos apygardos partizanams skirtą memorialą. 1944 m. Alytuje buvo apsistojusi prieš fašizmą kovojusi legendinė prancūzų aviacijos eskadrilė „Normandija – Nemunas“.
Alytaus apskrityje yra nuostabios gamtos ir kraštovaizdžio Dzūkijos nacionalinis, Metelių ir Nemuno kilpų regioniniai parkai, o Žuvinto rezervate – gausybė įvairių paukščių. Daugybėje Dzūkijos NP etnografinių kaimų dar gyvi senieji amatai. Nuo Merkinės, Liškiavos, Punios piliakalnių atsiveria puikūs apylinkių vaizdai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą